skėtruoti

skėtrúoti, -úoja, -ãvo NdŽ 1. žr. skėtrioti 1: Ans skėtrãvo su ranka, gindamõs nuo musių, su vėzdu – nuo šuns J. Jis skėtrúo[ja] su rankomis eidamas, t. y. maskatuo[ja] J. Ir atėjo jos seselės, rankas skėtrúodamos JD194. 2. intr. grasinant mosikuoti: Ans skėtrãvo mane mušti J.